Aldona Svirbutavičiūtė

Atsinaujinanti žaliava
Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė pernai gruodžio 2 d. paleido šiaudų presavimo liniją. Vargo buvo – vežimu nepaveši. Cechui reikalinga įranga buvo gaminama Lietuvoje. Daug prakaito išlieta derinant projektą su energetikais bei pajungiant linijas gamybai. „Kas buvo, pražuvo. Cechas jau veikia gerą pusmetį. Esame patenkinti. Mūsų tikslas buvo žmonių užimtumas žiemą, kai pasibaigia derliaus nuėmimas. Čia dirba 10 darbuotojų. Parengti keturi operatoriai, dirbantys pamainomis. Gamybos ciklas nestoja nei dieną, nei naktį. Dirbame septynias dienas per savaitę“, - gamybos ypatumus apibūdino Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas Gytis Giedraitis.

Šiaudų granulių gamyba – alternatyvi veikla augalininkystės ūkiui. Čia kasmet auginama 2200 ha grūdinių kultūrų – miežių ir kviečių. Dar auginami ir rapsai. Iš kiekvieno hektaro surenkama po dvi tris tonas šiaudų, iš viso per metus – 4-5 tūkst. t šiaudų, iš kurių galima pagaminti apie 3 tūkst. tonų granulių. Tiesa, ne visi šiaudai virsta granulėmis, panaudojama pusė. Kita pusė įterpiama dirvoje, nes šiaudai yra vertinga organinė trąša – humusas, reikalingas pamaitinti dirbamą žemę.
„Šiaudų turime sukaupę labai daug, tad mūsų cechas ilgai gali triūsti nesustodamas. Pagaliau šiaudai yra kasmet atsinaujinanti žaliava, kurios niekada nepristigsime,“ – sakė ūkio vadovas.

Nuo birželio 1-osios granulių gamybos linija vienam mėnesiui bus sustabdyta – visi darbuotojai keliaus atostogauti.

Atsipirks po kelių metų

Pasak ūkio vadovo G. Giedraičio, naujas šiaudų granulių gamybos verslas buvo rimtas išbandymas, kurio sėkmės nepamatuosi vos prabėgus metams. Tai daugiau investicija į ateitį, kuri atsipirks po kelerių metų. Ūkis verslo plėtrai panaudojo 600 tūkst. Lt banko paskolą, kuriai garantiją suteikė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.

„Gyvename skolon, tačiau tikime savo pradėto verslo sėkme. Gautus kreditus skyrėme naujam projektui. Daug darbų atlikome ir savo jėgomis. Mūsų statybininkų brigada suremontavo seną griūvančią fermą. Už kredito lėšas įrengėme granulių gamybos liniją, įsigijome malūną, granuliatorių, aušintuvą, transporterį, svarstykles. Tikrai viską darėme kaip sau, vadinasi, rimtai ir solidžiai, gal kiek brangiau, bet galvodami apie perspektyvą“, - pasakojo G. Giedraitis.

Pagaminti šiaudų granules – tai tik pusė darbo, dar teko gerokai pasukti galvą, kur jas parduoti, realizuoti. Šiaudai kaip energijos gamybos šaltinis Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Jo vertė ir nauda – kasmetis atsinaujinimas, skirtingai nei mediena. Medis per metus neatauga, o šiaudų rietuvės sukraunamos kasmet nuėmus derlių. Taigi Ėriškių cechas darbo nestokos. Juolab ūkio vadovas G. Giedraitis ketina paskatinti ir kitus ūkininkus prisidėti gaminant šiaudų granules.

Dabar ūkis savo pagamintas granules išveža į Lenkiją: sudarė sutartis su supirkėjais ir atiduoda jiems savo produkciją. Gal ateityje išsivers ir be tarpininkų, patys susiras, kam parankiau parduoti gerą kurą. Tiesa, ne viskas ir Lenkijoje per kaminus išgaruoja. Pasak G. Giedraičio, šiaudų pakratams perka ir arklininkystės ūkiai.
 

Lietuvai nereikia pigaus kuro?

Trečios kartos ūkininkui, Ėriškių bendrovės vadovui G. Giedraičiui apmaudu, kad jų pagaminto alternatyvaus šiaudų granulių kuro nereikia Lietuvai. Pasak jo, dabar tenka gaminti kaimyninei Lenkijai, kuri suskubo pristatyti katilinių, pritaikytų kūrenti šiaudų kuru. Jis ironiškai pajuokavo, kad, matyt, atėjo metas jungtis prie Lenkijos ir išsirinkti vieną karalių, kuris gudriau ir protingai valdytų. Pas mus visoms iniciatyvoms, kurios bent kiek palengvintų gyvenimą paprastiems žmonėms, veto uždeda valdžia. Geriau skatinti dujininkus ir proteguoti jų interesus, krautis milijonus į savo kišenes, nes nuo jų ir klusniesiems nubyra, užuot atsiraitojus rankoves imtis darbo.

Traukinys žiopsančių nelaukia. Juk ES nuo pirmųjų įstojimo metų bioenergetikos plėtrai skyrė net 50 mln. Lt. Lietuva nesugebėjo jų panaudoti ir liko be paramos. Mokslininkų suskaičiuota, kad kasmet Lietuva gali surinkti apie 4 mln. t šiaudų, net pusę jų skirti energetinėms reikmėms. Dabar kurui tepanaudojama vos procentas šiaudų. Nėra tam pritaikytų katilinių.

Iš kur jos rasis, jei Vyriausybė, pristačiusi savo utopinę viziją iki 2030 m., vos vienu abstrakčiu sakiniu užsimena apie atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. Kaip ir kada bus įvykdyti Lietuvos įsipareigojimai iki 2020 metų atsinaujinančių išteklių panaudojimą energijos gamybai padidinti iki 23 proc.?

Ar kas skaičiuoja, kad panaudojus vietinius resursus kurui gaminti šalis sutaupytų pusę, ką dabar sumoka už gamtines dujas? Mokslininkų teigimu, 2,4 mln. t šiaudų kuro gamybai atitinka apie 1,08 mlrd. kub. m dujų, už kurias sumokama 1,3 mlrd. Lt. Kodėl to nedaroma?

Nereikėtų ir naujų išradimų dėl kuro katilų, pritaikytų šiaudų granulėms ar briketams. Juos sėkmingai gamina Utena, beje, visus savo katilus eksportuojanti po Europą. Ten reikia, mums – ne.

www.up.lt inf.